Na gerai... matyt reikia visa tai kažkaip pradėti, dar nežinau, kas tai bus, kuo tai pavirs, žinau, tik ką jaučiu, tas jausmas atsirado vieną dieną, gal prieš metus, o gal daugiau, atsirado poreikis... ir štai radau laiko, kažkaip radau laiko, tai pradėti, o kad jau pradėjau, teks dabar su tuo gyventi.
Man gyventi.
Tu dar gali rinktis. Dar gali viso to nedaryti. Tu visada gali viso to nedaryti. Aš irgi. (Norėjosi pasakyti - "Čia gi laisva šalis”).
Čia laisvas internetas. (Ar bent jau yra tokia iliuzija, kad jis laisvas.)
O šiaip tai viskas labai paprasta. Norisi viską kažkur sudėti. Kad nereiktų visko nešiotis "vidinėse lentynose". Tiesiog visa tai laikyti debesyje.
Debesyje.
Debesyje - skamba daug lengviau nei lentynose. Debesyje kažkaip viskas kab, (nesuprasi kaip)laikosi, kvėpuoja, o lentynose daug kas kaupiasi. Užsimeta. Dulka. Užsimiršta. Vis reikia jas revizuoti. Valyti dulkes. Perdėlioti viską, kad atsirastų vietos naujiems dalykams. Žodžiu debesyje viskas atrodo lengviau. Šviesiau. Gaiviau. Paprasčiau. Mažiau dulkių.
Tai štai pasistengsiu viską iš savo sukauptų vidinių lentynų po truputį kelti čia. Temas. Tekstus. Garsus. Video. Žinias. Mintis.
Man tai bus archyvas.
Tau? Nežinau. Tau reikės susirasti savo santykį su visuo tuo. Jei įdomu, kviečiu skaityti. Jei neįdomu irgi gali skaityti. Gali ir neskaityti. Tai tiesiog kelionė. Mano ir Tavo kelionė. Jei nesinorės skaityti. Gali šokti... Šokti... visada gerai šokti. Einu pašokti. Tuoj grįšiu.
pauzė
Esu nemažai prikūręs apie visokias pradžias. Pirmoji mano samoningai parašyta pjesė teatrui (vienaveiksmė monopjesė pradedančiam aktoriui), kuri vėliau pavirto spektakliu "PRA..." . Ten buvo daug skirta pradžiai. Apie tai, kad:
(ištrauka iš pjesės)
AKTORIUS. "Pats žodis "pradėti" yra pakankamai keistas. Šis žodis susideda ir dviejų dalių “PRA" ir “DĖTI". Tas DĖTI yra kažkoks aiškus, paimti ir kažką patalpinti į kažkokią vietą (“paDĖTI”, užDĖTI, suDĖTI), bet tas PRA ..dažnai galvojame, kad Lietuvių kalboje neigiamas priešdėlis yra "NE", bet pasirodo PRA irgi pakankamai neigiamas. Gaunasi, kad kažką bandai paimti ir padėti, beAk niekas nenori nenori, PRAšauti ar PRAlošti, tiesa? Dar labiau niekas nenori PRAšauti ar PRAlošti tada kai reikia PRAdėti.”
Čia buvo pirma mano pjesė. O čia paskutinė (šiai dienai kai rašomos šios eilutės) (Ištrauka iš CV arba Kas aš esu?)
